Naujienos
2015-08-31
„Lewben Art Foundation" paroda „Tinkliniai susidūrimai atsijungus“ 10-ojoje Kauno bienalėje
Šių metų rugsėjo 19 d., šeštadienį, 16 val., 10-ojoje Kauno bienalėje M. Žilinsko dailės galerijoje vyks „Lewben Art Foundation“ parodos „Tinkliniai susidūrimai atsijungus“ atidarymas.
Šių metų rugsėjo 19 d., šeštadienį, 16 val., 10-ojoje Kauno bienalėje M. Žilinsko dailės galerijoje (Nepriklausomybės a. 12, Kaunas) vyks „Lewben Art Foundation“ parodos „Tinkliniai susidūrimai atsijungus“ atidarymas.
Šiais metais jubiliejinėje bienalėje „Lewben Art Foundation“ pirmą kartą Kauno miesto gyventojams ir svečiams pristatys šiuolaikinių užsienio menininkų darbų parodą „Tinkliniai susidūrimai atsijungus“. Parodoje bus eksponuojami net šešių šiuolaikinių menininkų – Iano Chengo (g. 1984, Jungtinės Amerikos Valstijos), Gabriele’io De Santiso (g. 1983, Italija), Nicko Darmstaedterio (g. 1988, Jungtinės Amerikos Valstijos), Mohamedo Namou (g. 1987, Alžyras), Simono Denny (g. 1982, Naujoji Zelandija) ir Deimanto Narkevičiaus (g. 1964, Lietuva) – darbai.
Parodos kuratorė Francesca Ferrarini teigia, jog šiandien dėl skaitmeninių technologijų ir pasaulinio žiniatinklio, kad ir kur eitume, mus bombarduoja plokšti dvimačiai atvaizdai, kuriuos dažniausiai pamatome kompiuteriuose. Mus supa realus pasaulis, veikiamas pakeistų savo paties atvaizdų. Anot parodos kuratorės, visiškai nesvarbu, ar kada nors buvote Karibų jūros salose, nes vis tiek žinote, kaip jos atrodo. Nesvarbu, ar kada nors savo akimis regėjote Alighiero Boetti žemėlapį, nes jo dygsnius galite suskaičiuoti svetainėje „Google Art Project“. Galima sakyti, kad skaitmeninės technologijos, leidžiančios lengvai redaguoti atvaizdus, ir žiniatinklis, atvėręs sklaidos galimybes, pakeitė mūsų santykį su atvaizdu ir neišvengiamai su estetika bei menu apskritai. Atvaizdus ėmėme vartoti.
„Lewben Art Foundation“ paroda pasakoja apie vienos kartos menininkus, kurie tiria naują atvaizdo estetiką, žaidžia medžiagomis, išvaizda ir figūromis. Internetas ir skaitmeninės technologijos padarė įtaką ne tik tam, kaip figūras matome mes, bet ir tam, kaip jas mato menininkai, vertindami ir klasikines meno formas, tokias kaip tapyba bei skulptūra, ir meną, kuriamą taikant pažangiausias technologijas. Internetinis požiūris į daiktus ir reiškinius persikelia į realų gyvenimą. Galima sakyti, kad internetas tapo aplinka ir egzistuoja net atsijungus.
Parodoje N. Darmstaedteris savomis transformacijomis iš rastų daiktų kvies diskutuoti apie šiandieninį gyvenimą: kasdien internetu gaunamas skaitmenines šiukšles (angl. spam) bei melagingus rinkodaros šūkius, kviečiančius kuo daugiau pirkti. M. Namou didelėmis įvairių medijų drobėmis ir instaliacijomis tiria vaizdų produkciją ir vystymąsi, jų įvairius aspektus bei šaltinius, kvestionuoja kuriamų vaizdų pagrindus ir evoliuciją. G. De Santiso darbai komentuos kalbos dviprasmiškumą, vizualiųjų menų vietą šiuolaikinėje skulptūroje ir jų sąryšį su rašytine kalba. I. Chengas atskleis virtualią realybę ir erdvinę konfigūraciją per technologijas ir instaliacijas, per žaidimų dizainą, 3D ir 4D realybes, algoritminį modeliavimą, gyvas simuliacijas ir tokiu būdu komentuos šiuolaikinių žmonių santykį su skaitmeniniu gyvenimu.
O D. Narkevičius – vienas aktyviausiai užsienio parodose dalyvaujančių ir tarptautinio pripažinimo nusipelniusių Lietuvos šiuolaikinio meno atstovų – pasiūlė naują būdą priartėti prie pasaulio be interneto. Redaguojant vaizdus, failus ar garsus ir jiems pasiūlius visiškai naują „rūbą“, sukurti naujas situacijas ir bet kokiam objektui suteikti naują gyvenimą. Tokiu būdu po duomenų eros būtų sukurtas duomenų eros be konteksto gyvenimas. S. Denny savo kūryboje tyrinėja technologinės evoliucijos ir senėjimo aspektus, tautinio identiteto, technologijų ir pramoninę kultūrą, naujųjų medijų ekonomiką. Menininkas savo kūryboje atkreipia dėmesį į saugomus didelius kiekius informacijos „debesyse“ bei kritikuoja nuolatinį visuomenės spaudimą atnaujinti (angl. update) savo gyvenimą.
Taip pat pagrindinėje tarptautinėje Kauno bienalės parodoje „Gijos: fantasmagorija apie atstumą“, kuruojamoje vieno žinomiausių pasaulyje kuratoriaus Nicolas Bourriaud (Prancūzija), bus eksponuojamas Katjos Novitskovos (g. 1984, Estija) darbas iš „Lewben Art Foundation“ kolekcijos. Ši menininkė domisi žmonijos evoliucija interneto ir technologijų amžiuje. Įkvėpta materializmo filosofijos, ji kritikuoja ir komentuoja tai, kaip mąstymas ir suvokimas kinta neišvengiamai sujungtose gyvenimo ir medijų realybėse.
Parodos kuratorė – Francesca Ferrarini
Parodos organizatorius – „Lewben Art Foundation“
Parodos koordinatorės: Indrė Tubinienė ir Ugnė Bužinskaitė
Parodos rėmėjai: „Lewben Group“, „Enercom Capital“, „Strategy Labs“, Živilė ir Jonas Garbaravičiai, Lietuvos kultūros taryba
Parodos informaciniai rėmėjai: artnews.lt, echogonewrong.com
Paroda veiks 2015 m. rugsėjo 19 d.–gruodžio 31 d.
